Penktadienis, Rugpjūčio 20, 2010 : kūrybinės dirbtuvės Komentarai: 2
Vasaknos
Etnografija – tai ne vien šiaudiniai stogai, žemos rąstinės trobos bei koplytstulpiai. Dauguma žmonių nepagalvoja, kad ir kolūkinis palikimas bei maži kaimeliai jau tampa etnografija ir gali tiesiog nepastebimai išnykti. O dar įdomiau tai, kad ir dabartinis žmogus bei jo aplinka kažkada taps etnografijos dalimi. Taigi, pradėkime pastebėti ne tik jau išnykusius reiškinius, bet ir tai, ką dar turim.
Kartais galvoje iš kažkur iškyla atsiminimai, bėgantys išsiliejusiais vaizdiniais, juos papildo girdėti garsai, keistai skambantys vienu metu. Iš viso to paliekantis realiausias ir turbūt esminis dalykas – šių pojūčių sukurta nuotaika. Tam, kad ji vėl atgimtų galvoje, tereikia, kad koks nors aplinkos veiksnys – tarkim, kvapas ar pažįstamas vaizdas – atlaužtų atminties saugiklį. Tada pasąmonė pati nuspaudžia gaiduką ir paleidžia viską, ką sukaupusi. Visoje toje atsiminimų košėje dažniausiai išryškėja tik vienas kadras ar garsas, o visa kita taip ir lieka tik išsiliejęs, prabėgantis vaizdas.
Šia instaliacija norime jus perkelti į savo sąmonę bei pasąmonę, sukelti norą po jas knaisiotis bei suteikti galimybę surasti tuos ryškiausius atsiminimus, slypinčius „purviname“ kaip miestas garse, laužytuose žmonių pokalbiuose bei kitose detalėse. Leisime jums įsirašyti vieną mūsų atminties aplanką, su visais prabėgančiais vaizdais, sumišusiais, šokinėjančiais garsais, ryškiausiais atminties pliūpsniais. Aplankas pateikiamas laužytu, smegenis šturmuojančiu vaizdu, kuris perkelia mažą kaimelį į milžinišką informacijos kiekį pumpuojantį, smegenis ne tik vaizdu, bet ir garsu plaunantį miestą.
Instaliacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai, ji pati pilna palikimo, kuris nebebus naudojamas, bet vis dar yra sandėliuojamas. Tiesą sakant, su Vasaknomis yra šiek tiek kitaip: pats kaimelis yra išskirtinis tuo, kad jis vis dar naudoja ir puoselėja sovietmečio palikimą – žuvininkystės kolūkį. Aišku, visa infrastruktūra nebėra panaši į kolūkį. Tiesiog visa tai yra lyg „sovietiniame name“, kuris pats pastatytas ant dar senesnių pamatų. Žuvininkyste tose teritorijose buvo užsiiminėjama nuo LDK laikų. Tuometinis tikslas – ponų pramoga. Kolūkio laikų tikslas greičiausiai buvo sukurti darbo vietų. Dabar tai – verslas. Mums tai – ištisas poligonas išskirtinių vaizdų, kuriais ir bus šturmuojamos jūsų smegenys. Sveiki atvykę.
Etnografinės praktikos metu buvo padaryta apie 20 000 nuotraukų, iš kurių 17 000 buvo panaudota sukurti keturioms vaizdinėm instaliacijom, kurių bendras laikas yra apie 35 minutės. Instaliacijų vaizdai buvo rodomi per 4 skirtingus ekranus, o vaizdus papildė skirtingi garsai. Garsui buvo naudojama šiuolaikinė muzika. Taip buvo siekiama etnografiją priartinti prie šio laikmečio. Šiuolaikinę muziką papildė ir garsai iš pačios vietovės -galima buvo išgirsti 11 –os Vasaknų gyventojų pasakojimus.
Pati instaliacija buvo pristatyta pagalbinėse, šiuo metu nenaudojamose Vilniaus dizaino kolegijos patalpose, kurios yra rūsyje. Dulkės, voratinkliai, drėgmės kvapas ir tamsa buvo „kaip tik vietoj ir laiku“…
Teksto, vaizdinių instaliacijų bei pristatomojo filmuko autoriai II kurso taikomosios fotografijos studentai
Stasys Mačiulskas
Vytenis Petrošius
Benas Navanglauskas
Komentarai (2):
aura 2010 08 23 / 20:21
Jėga jėgelė ! Norėčiau pamatyt, kaip šita vieta po kokių 10 metų galėtų pašturmuoti jūsų smegenis .... ir norėčiau pamatyt, kaip atrodys tas koridorius po kelių metų :) Puikus projektas!
Mindaugas 2010 08 22 / 13:46
teskite