Vilniaus dizaino kolegija

Titulinis VDK tinklalapis >

ART'i – tai galimybė išreikšti save ne tik studijose..
ART'i – tai patirtis, įgyjama bendraujant ir tobulėjant..
ART'i – tai inovacija, ekspresyvios idėjos ir netikėti sprendimai..
ART'i – tai kūrybiškumo ugdymas per patirtį ir praktiką..

VDK Blog'ai:

Antradienis, Rugpjūčio 10, 2010 : straipsniai Komentarų nėra

Nematomas mados kūrėjas

Pristatome Vilniaus dizaino kolegijos absolvento, Antverpeno Karališkosios vaizduojamųjų menų akademijos favorito Mariaus Janušausko straipsnių mados tematika ciklą.

Praėjusių metų rudenį Momu mados muziejuje buvo atidaryta belgų drabužių dizainerio Maison Martin Margiela retrospektyvinė paroda, pažymėjusi dvidešimties metų individualios kūrybinės veiklos sukaktį. Paroda sulaukė didžiulio atgarsio, nes dekonstruktyviosios mados ir meno gerbėjai plaukė iš viso pasaulio pažiūrėti bene vieną didžiausių šio konceptualaus menininko darbų ekspozicijų. Kodėl jo kuriamas dizainas yra vertinamas mados elito, tampa aišku iš arčiau susipažinus su Maison Martin Margiela kūrybos filosofija ir darbo principais. Mados teoretikai ir kritikai itin plačiai aprašo pojūčius ir atmosferą, kurioje vyksta kūrybinis procesas, o patį dizainerį dažnai pateikia tik kaip vieną slankstelį visoje kūrybinės grupės stubure. Tarytum jis pats egzistuoja tik savo dirbtuvėje, o iš ten išėjęs praranda pasaulinį pripažinimą ir tampa nepastebimu žmogumi, kaip ir kiti jo darbuotojai. Maison Martin Margiela, duodamas interviu, vietoje „aš“ visada vartoja „mes“, tačiau bendroje kolektyvo nuotraukoje jo vieta liko tuščia, tarsi jis drovėtųsi pelnytos šlovės. Dauguma jo kūrybos gerbėjų nė nežino, kaip atrodo mados genijus. O dizaineris teigia, kad madoje garsių dizainerių vardų era jau baigėsi, todėl dabar kur kas svarbiau matyti patį dizainą, o ne jo autorių. Beje, nematomas dizaineris nuasmenina ir modelius, demonstruojančius jo sukurtus drabužius. Kaat Debo rašo: „jau taisykle tapusi inkognito strategija nesikeičia ir per kolekcijų demonstravimą. Anonimiškų modelių uždengti veidai apsaugo jų identitetą. Modeliai ant podiumo pasirodo su medvilniniais muslino vualiais uždengtais veidais arba jų veidai slepiami po grimu, atrodančiu taip, lyg per akis būtų prabraukta plačiu teptuku.“

Dizaineris sukūrė savitą skaičių sistemą, kurioje kiekvienas skaičius žymi vis kitą Maison Martin Margiela mados namų veiklos kryptį. Pavyzdžiui, vienetu žymima moteriškų, o skaičiumi 10 – vyriškų drabužių linijos, skaičius vienuolika žymi mados namų gaminamus aksesuarus, aštuonetas – akinius, o dvidešimt du – avalynę ir t. t. Na, o nuliu pristatomi rankų darbo unikalūs drabužiai iš Ligne Artisanale linijos. Pasak Veerie Windels, „šie drabužiai tarsi maži brangakmeniai, sukurti iš perdirbamų medžiagų, o tai itin artima Maison tradicijoms. Perdirbimas – asmeniška dizainerio reakcija į haute couture.“ Tarp mados kolekcionierių Ligne Artisanale nepraktiški drabužiai vertinami kaip meno objektai, kurie gali būti eksponuojami muziejuose ir garsiose galerijose. Maison Martin Margiela aukštosios mados kūriniams, gaminamiems iš senų rūbų ir aksesuarų, prisireikia daug laiko ir patyrusių petites mains.

Didelio tarptautinio susidomėjimo susilaukia ne tik Maison Martin Margiela mados namų kuriami drabužiai, bet ir parduotuvių bei dizaino centro interjerai. Kaip madoje, taip ir savo kuriamuose interjeruose dizaineris išlieka orginalus ir individualus. Dabartinė jo studija įkurta Paryžiuje, buvusios mokyklos patalpose. Maison Martin Margiela kuriamus drabužius ir jo projektuojamas erdves tarsi sujungia balta spalva. Jis teigia: „balta reiškia stiprybę ir gležnumą bei slenkančio laiko trapumą. Tai vieningumo išraiška, tai – tyrumas ir atvirumas. Niekada nebūna tiesiog balta, yra daug baltos spalvos – egzistuoja įvairiausi baltos atspalviai. Mes dažniausiai naudojame matinę baltą, kad matytųsi laiko tėkmė“. Studijos interjere skirtingų stilių baldai kuopščiai padengti matiniais baltais dažais, o kėdės ir šviestuvai apgaubti balta medvilne. Susannah Frankel rašo: „visi paviršiai padengti balta emulsija dėl dviejų priežasčių: matinė balta viską suvienodina, be to, balto paviršiaus neįmanoma ilgai išsaugoti švaraus, nes kasdieninis naudojimas ir bet koks atsitiktinis įdrėskimas tampa pastebimi, jie tarytum pasakoja istoriją ateinančioms kartoms.“ Be baltos spalvos, dizainerio kuriamiems interjerams charakteringi realistiniai trompe-l‘oeil vaizdai. Dauguma jo studijos durų dekoruotos nespalvotais trompe-l‘oeil vaizdiniais, primenančiais gatvės plakatus. Apimtinio objekto įspūdį sukuriantys vaizdai, žinomi jau juo viduramžių, buvo naudojami kuriant ekspociciją Momu muziejuje. Kaat Debo teigimu, „scenografijos idėją inspiravo Maison Martin Margiela kolekcijose, fotografijose, biuro ir parduotuvės interjeruose naudojami trompe-l‘oeil… Optinės iliuzijos ir atspindžių kombinaciją galima apibūdinti kaip erdvės dekonstravimą“.

Lietuvoje mažai žinomo belgiškos mados genijaus Maison Martin Margiela kūryba sulaukia daugiau dėmesio tarp žmonių, vertinančių individualumą, o ne efektingumą. Intelektuali dizainerio kūryba tarsi nenutrūkstantis procesas – svarstymas apie drabužio meniškumą ir praktiškumą: istoriją, formą, konstrukciją ir komfortą. Dizainerio kuriami drabužiai brangūs, tačiau jie apie save ne rėkia, o kaip kiniečių išmintis byloja: „dangus nesako apie save, kad yra aukštas“.

Plačiau susipažinti su Maison Martin Margiela kūryba galite http://www.maisonmartinmargiela.com/en/index2.html

Teksto autorius Marius Janušauskas

Nėra komentarų.

Pridėti komentarą: