Vilniaus dizaino kolegija

Penktadienis, Birželio 11, 2010 : fotografija Komentarai: 3

Mindaugas Ažušilis: „Nenoriu būti tik amatininku“

Jis – dar tik I kurso taikomosios fotografijos studentas, bet jo darbai išsikovojo vietelę tarp geriausių kadrų Lietuvoje. Nuskynė laurus konkurse „Sportuojanti Lietuva 2009“, dar pora nuotraukų nominuotos „Lietuvos Spaudos fotografija 2010“. Jis jau spėjo padirbėti ir televizijoje, ir didžiausiuose dienraščiuose bei surengti kelias parodas, nors kukliai dar ne visas pavadina rimtomis. Kas gi šis veiklus jaunuolis, į pasaulį žiūrintis pro fotoaparato objektyvą?

„Portretas“ – „R.Butautas ir – uodas“ (nuotr. M.Ažušilio)

„Moteris sporte“ – „Purslai“ (nuotr. M.Ažušilio)

VDK žmonės turbūt atspės – kalbam apie Mindaugą Ažušilį. Visgi turbūt retas pagalvotų, kad Mindaugas dabar galėtų kramtyti filosofijos traktatus, o ne „šaudyti“ apdovanojimų vertus kadrus. Tikra tiesa – savęs ir dabartinių studijų paieškose Mindaugas ne tik išbandė kitų meno mokyklų studijas, bet bandė ir filosofiją studijuoti!

Gal todėl fotografas savo darbe nori akcentuoti išliekamąją vertę: „dirbau fotografu LNK, „Pravdoj“, „Respublikoje“ ir „Vilniaus dienoj“, bet manau, kad reportažinėje fotografijoje nėra ko siekti. Aišku, nenorėčiau jos sumenkinti, bet ką tu ten pasieksi, vienas geras kadras, kitas – tuo viskas ir baigiasi.

Man to per mažai – nėra didesnės išliekamosios vertės. Tai nėra tavo idėjos, tiesiog „op“ ir pagavai. Man artimesnė idėjinė fotografija – kai iš pradžių sugalvoji, o tik tada išpildai“.

Studijuok, jei negali nefotografuoti

Mistiškai linksmas sutapimas ar ne – Mindaugas savo pripažinimo sulaukė kaip tik tais metais, kai rimtai nusprendė mokytis fotografijos paslapčių. „Studijuoti reikia visiems, kurie negali nefotografuoti. Kai ieškai darbo, viską lemia tavo darbų „portfolio“, niekas tavęs gali niekada ir nepaklausti apie tavo išsilavinimą, bet jeigu tau pačiam reikia, – kitas reikalas. Studijos – tai kiekvieno asmeninis apsisprendimo ir poreikio reikalas“, – giliai apmąstęs ir plačiai nusišypsojęs skelia mintį.

Ir čia pat paberia dar daugiau: „Priklauso nuo to, kokią tu strategiją renkiesi: vieni specialiai nežiūri net kitų autorių darbų, kad jie nepaveiktų jų saviraiškos, saugo savo originalumą, nes nenori kopijuoti kitų. Juk būna taip – pažiūrėsi į kito autoriaus gerą darbą, užstrigs pasąmonėje tau ir bandysi kažką net nejausdamas kartot“.

Fotografai ir „mygtukų spaudytojai“

Kaip Mindaugas sako, mygtuko spaudytojais dabar yra kiekvienas, o gražių paveiksliukų yra „pripleškinama“ daugiau nei pakankamai. Darom išvadą, kad jis užaugęs nori būti tikru fotografu, todėl ir kalba taip rimtai.

„Studijuoju VDK, nes noriu gilintis į fotografiją. Jaučiu sieną, kad dar daug ko nežinau. Atėjau čia atrasti, na, bent jau kelią kaip pasiimti žinias, iš kur jas traukti.

Labai nenoriu nusibosti pats sau, nenoriu fotografuoti taip pat, kopijuoti savęs. Kartais vat būna – kai tu padarai kažką, kas sulaukia įvertinimo ir vėl bandysi daryti taip pat, atseit bus gerai“, – štai kaip auga tikri talentai.

„Lietuvos Spaudos fotografija 2010“  “Auksinio kadro” nominantė temoje „Gamta ir jos apsauga“ (nuotr. M. Ažušilio)

„Lietuvos Spaudos fotografija 2010“  “Auksinio kadro” nominantė temoje „Gamta ir jos apsauga“ (nuotr. M. Ažušilio)

Kiekvienam kuriančiam, aišku, teks išjausti/atrasti savo kelią į norimą rezultatą, o Mindaugas fotografijoje kcentuoja atsipalaidavimą ir įsigilinimą į tai, ką darai: „Visų pirma stengiuosi prisijaukinti aplinką, žmones, tik paskui traukti fotoaparatą. Kartais ir ilgiau pabendrauti su herojais reikia, o tik paskui gali fotografuoti, nes jis, nori ar nenori, vis tiek kuria savotišką sieną ir žmonėms sunku pasirodyti natūraliems“.

Susireikšminimas yra nesveikas

Mindaugas, aišku, nesikuklina savo laimėjimų ir sako, kad jie leidžia pajausti savo galimybes, o tuo pačiu sukelia dar didesnį apetitą. „Atrodo, kad dar padariau labai labai mažai ir tai tik pirmi žingsniukai. Man per mažai to. Aišku, jaunesniems sunkiau varžytis, seniai dažnai būna iškėlę galvas ir jaunus laiko piemenimis ir nesiruošia sveikintis, nors kartu pradirbi pusę metų.

Gal užliūliuoja, kai tu dirbi dešimtmečiais tą patį darbą. Bet dar smagiau prieš juos laimėt. Susireikšminimas yra nesveikas.Bet kai ateina vertinimai ir išaiškėja, kas yra kas“, – maištingai žybtelėjęs akimis šypteli jis.

„Lietuvos Spaudos fotografija 2010“  “Auksinio kadro” nominantė temoje „Kariuomenė“ (nuotr. M. Ažušilio)

„Lietuvos Spaudos fotografija 2010“  “Auksinio kadro” nominantė temoje „Kariuomenė“ (nuotr. M. Ažušilio)

Nekopijuoti savęs

Papasakoti istoriją tik vaizdais – ne juokų darbas. Mindaugas ne šiaip gražius paveikslėlius nori sukurt, tai neriasi iš kailio kurdamas tokius darbus, kurie mėnesį galvoje įstrigę būtų. Aišku, tokie darbai ne vieno mygtuko paspaudimu daromi.

„Sugalvoji kažkokią mintį, o tada ieškai kaip ją įgyvendinti – ieškai vietų, aplinkybių, žmonių. Galvoji, kaip tai turėtų atrodyti, kaip techniškai išpildyti“, – prie savo darbų minčių debesėliais nuklysta Mindaugas.

Kaip pats sako, kūrybos varikliuką gyvenime užveda kūrybiškumas ir nuostaba. Jis nemėgsta intelektualų, kurie bendrauja tik su savo ratu, bet mielai neria į kraštutinumus, bendrauju su labai skirtingais žmonėmis – „jie tau tiek daug duoda“.

„Dabar važinėju į nelegalius „dragus“ – niekad nepatikėčiau, kad yra tokių žmonių gyvenime. Jie geria alų, „kaifuoja“ nuo svylančios gumos kvapo ir jiems gyvenime to užtenka. Tu pasimaitini nuo tokių žmonių.

Lenktyninkai (nuotr. M. Ažušilio)

Ieškau kaip kuo daugiau keistis – nuo filmų, žmonių, knygų. Pats keitiesi ir gali padaryti kažką naujai. Kūryba gimsta ir iš nuostabos. Vat dariau foto su “raceriais“ ir stebėjausi – kaip galima taip stipriai mylėti metalo krūvą“, – susimąsto ir naują idėją savo darbams augina Mindaugas.

„Nežinau kas bus rytoj, bet stengiuosi, kad tai būtų įdomiau, nei buvo“, – sako užtikrintai jaunas fotografas.

Tiek šiam kartui nuo mūsų sofutės
Asta

Komentarai (3):

Pridėti komentarą: