Antradienis, Gegužės 11, 2010 : parodos Komentarų nėra

2010 m. balandžio 22–27 d. Milane vyko tarptautinė dizaino paroda „iSaloni“. Į šią parodą vyko Vilniaus dizaino kolegijos dėstytojai architektai Gintautas Šveikauskas ir interjero katedros vedėjas Henrikas Semenovičius. Parodoje, kuri surengta jau 31 kartą, dalyvavo daugiau nei 2700 bendrovių iš viso pasaulio, žinoma, daugiausia jų – iš Italijos. Paroda aktuali visiems, kurie susiję su aukštos kokybės baldų gamyba, projektavimu ar distribucija, interjero ir patalpų dizaino kūrimu bei įgyvendinimu.
Mūsų dėstytojams, kurie sėkmingai pasiekė kelionės tikslą, grįžimas atgal nebuvo įprastas dėl išsiveržusio Islandijos ugnikalnio. G. Šveikauskas ir H. Semenovičius, vis informuodami Lietuvoje laukiančius ir nerimaujančius kolegijos darbuotojus, studentus, artimuosius, grįžo ne oru, kaip buvo planuota, o žeme… Nors kelionė ir nebuvo labai komfortabili, dėstytojai tik atvykę dalijosi įspūdžiais ir pasakojo apie naujausias tendencijas pasaulio baldų dizaino pramonėje.
Koncentruotomis naujienomis dienoraštyje pasidalijo Henrikas Semenovičius, o plačiau apie parodą, „Zona Tortona“ ir kelionės žeme ypatumus galite išgirsti iš abiejų interjero dizaino katedros dėstytojų š. m. gegužės 14 dieną, 14 valandą, F2 auditorijoje. Įspūdžiais iš Kiolno medijų meno akademijos dalysis ką tik iš kelionės grįžusi aprangos dizaino katedros dėstytoja Agnė Valaitytė.
Maloniai kviečiame visus atvykti ir dalyvauti.

Vykusios tarptautinės dizaino parodos plotas – beveik 500 tūkst. kvadratinių metrų. Pagrindiniai parodos renginiai tradiciškai vyko naujame Massimiliano Fukso suprojektame Milano parodų centre „Fiera Rho“. Čia taip pat vyko ir tarptautinė apšvietimo paroda „Euroluce“, tradicinė jaunųjų dizainerių idėjų ekspozicija – „Salone Satellite“, vonios kambario baldų, aksesuarų ir san. technikos ekspozicijos. Daug dėmesio šiemet skirta virtuvės baldų įrangos ir dizaino naujovėms. Tuo pat metu ir visame Milano mieste nuo ryto iki vakaro vyko išties įspūdinga dizaino fiesta – gatvės renginys, kuriame dalyvavo ne tik čia įsikūrę baldų dizaino salonai, įvairių žinomų kūrėjų atstovybės, bet ir svečiai iš visos Europos, tam tikram laikui tarsi okupavę madingiausius miesto kvartalus, tarp jų ir garsiąją „Zona Tortona“, kur buvusiuose pramoniniuose pastatuose ir jų vidaus kiemuose, dekoratyviose pavėsinėse apsistoja vis daugiau modernių kūrybinių dirbtuvių ar originalių instaliacijų kūrėjų.

Parodoje buvo pristatytos skirtingų stilių interjero kompozicijos, skirtos ne tik namams, bet ir biurams, kavinėms, restoranams, viešbučiams ar kitoms viešoms erdvėms. Milžiniškuose paviljonuose eksponuojami kasdieniniai masinės gamybos daiktai bei vienetiniai garsių ar populiarėjančių dizainerių ir stilistų meno kūriniai. Bendrais bruožais nužvelgus parodos ekspoziciją, į akis krito baltos spalvos estetika ir natūralios ekologiškos apdailinės medžiagos. Ypač maloniai nustebino daugelyje paviljonų eksponuojami natūralios medienos gaminiai, originalūs baldai iš medžio masyvo ar pačių stendų apdailai naudota natūralios medienos tekstūra. Ne išimtis buvo ir virtuvės baldai, kuriems medžio faktūra suteikė ne tik jaukumo, bet ir pasitarnavo kaip puiki kontrastinga medžiaga, greta kurios originaliai žiūrėjosi ir estetiškos minimalistinės baltos spalvos lentynos ar spintelės, ir poliruoto plieno paviršiai, aksesuarai, ir dekoratyvios plastiko formos. Nemaža dalis gamintojų visą stendo ekspoziciją skyrė išskirtinai medienos gaminiams, taip tik dar labiau pabrėždami ekologiškas modernaus dizaino tendencijas. Daug kur ekspokompozicijos buvo pagyvintos fitodizaino objektais – pradedant didžiuliais kaktusais ir baigiant paprasčiausiais maistiniais prieskoniais, tiesiog susodintais į virtuvės puodus ar kitus rakandus. Baldų ekspozicijas sumaniai pagyvino ir apšvietimo akcentai, kurių didelė dalis taip pat buvo iš natūralių medžiagų – perdirbto popieriaus, audinių ar kitų organinių pluoštų. Virtuvės baldų technologinėse naujovėse ieškoma vis didesnio komforto vartotojui – ergonomiški formų sprendimai, slankiojančios sistemos ir sumaniai elektrifikuota įranga. Baldų formos suvestos iki paprastų nesudėtingų, bet monumentalių siluetų. Deramas dėmesys gaminio išpildymo kokybei ir precizikai.

Dar viena tendencija – kontrastas: spalvinis, faktūrinis, medžiaginis, stilistinis. Galbūt todėl taip gausiai buvo naudota ir balta spalva, greta kurios derinami ryškių grynų spalvų plokštumos, funkciniai akcentai, dekoratyvūs aksesuarai, šiurkštūs ir marginti paviršiai. Atsisakoma spalvinių pustonių monotonijos ir rezultatai išties puikūs.
Ne mažiau maloniai nuteikė ir jaunų, dar nepripažintų dizainerių kūryba, pasižymėjusi ir originaliomis idėjomis, klasikos siluetų interpretacijomis, žaismingu ekspoziciniu prisistatymu, noru komunikuoti ar bendradarbiauti. Ypač gausu tokių prisistatymų populiariojoje „Zona Tortona“, kur pati aplinkos dvasia laužo tradicinius ekspozicinius stereotipus. Čia modernus dizainas subtiliai kontrastavo su aptrupėjusiomis tinko sienomis, grubiu plytų mūru ar parūdijusiomis angarų konstrukcijomis. Laisvas neįpareigojantis bendravimas, pokalbiai ir linksmybės iki paryčių… Žodžiu, Milanas – vieta, kurią rekomenduoju aplankyti kiekvienam pradedančiajam dizaineriui. O ir savo amato profesionalams verta pasidaryti ir susipažinti su technologinėmis ir stilistinėmis naujovėmis ar artimos ateities tendencijomis.
Nuotraukos dėst. H.Semenovičiaus ir G. Šveikausko.
Tekstas H.Semenovičiaus